Refinansavimas dažnai pristatomas kaip būdas pertvarkyti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau refinansavimas su pradelstomis įmokomis yra gerokai sudėtingesnė situacija. Jei žmogus jau vėluoja mokėti vieną ar kelias paskolas, kreditoriui kyla didesnė rizika, todėl naujo finansavimo gavimas nėra garantuotas. Prieš ieškant tokio sprendimo svarbu suprasti, kodėl įmokos tapo pradelstos. Jei problema laikina, vienas sprendimas gali būti tinkamas, tačiau jei pajamų ir išlaidų balansas nuolat neigiamas, naujas kreditas gali tik perkelti sunkumą į ateitį.
Pirmas žingsnis turėtų būti visų skolų ir vėlavimų suvestinė. Reikia žinoti, kiek liko mokėti kiekvienam kreditoriui, kokios yra mėnesinės įmokos, kiek laiko jos vėluoja ir kokie papildomi mokesčiai gali būti taikomi. Taip pat verta suskaičiuoti realias mėnesio pajamas ir būtinas išlaidas. Toks vaizdas leidžia įvertinti, ar refinansavimas apskritai gali pagerinti situaciją. Lietuvos bankas akcentuoja atsakingą skolinimą ir kreditingumo vertinimą, todėl sprendimas turi būti paremtas realia galimybe vykdyti naują įsipareigojimą.
Svarbu suprasti, kad refinansavimas nebūtinai reiškia mažesnę bendrą kainą. Mažesnė mėnesio įmoka gali būti pasiekta pailginus grąžinimo terminą, o tada bendra per visą laikotarpį sumokama suma gali išaugti. Todėl lyginti reikėtų ne tik mėnesinę įmoką, bet ir visą grąžintiną sumą, palūkanas bei papildomus mokesčius. Taip pat verta pasitikrinti, ar ankstesnių sutarčių nutraukimas ar pakeitimas nesukelia papildomų išlaidų.
Jei pradelstos įmokos jau yra sukėlusios rimtesnių pasekmių, svarbu nedelsti ir komunikuoti su esamais kreditoriais. Kartais galima aptarti mokėjimo grafiko pakeitimą ar kitą sprendimą, kuris padėtų išvengti tolesnio įsipareigojimų blogėjimo. Naujos paskolos paieška neturėtų būti vienintelis veiksmas. Kuo anksčiau pradedamas spręsti vėlavimo šaltinis, tuo daugiau galimybių išvengti grandininio skolų augimo.
Refinansavimas gali būti naudingas, kai jis realiai sumažina finansinę naštą ir yra pagrįstas tvariu biudžetu. Tačiau pradelstos įmokos yra signalas, kad prieš pasirašant naują sutartį reikia ypač kruopščiai įvertinti riziką. Jei nauja įmoka būtų mokama iš naujos paskolos ar nuolatinio skolinimosi, problema greičiausiai nebūtų išspręsta. Tvarus sprendimas prasideda nuo aiškaus plano, kiek žmogus gali mokėti kas mėnesį ir kaip bus sustabdytas naujų skolų atsiradimas. Jeigu refinansavimo paraiška atmetama, nereikėtų iš karto teikti daugybės naujų paraiškų skirtingiems kreditoriams. Pirmiausia verta išsiaiškinti, kas lėmė neigiamą rezultatą, ir įvertinti, ar galima pagerinti finansinę situaciją. Kartais prasmingiau kelis mėnesius stabiliai vykdyti turimus įsipareigojimus, sumažinti skolų likutį ar padidinti finansinį rezervą. Jei problema yra laikina, toks laikotarpis gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą. Jei sunkumai nuolatiniai, reikėtų ieškoti ne naujos paskolos, o platesnio skolų valdymo sprendimo. Jeigu refinansavimas padėtų tik laikinai sumažinti įmoką, reikėtų apskaičiuoti, kas nutiks pasibaigus naujam terminui. Ilgesnis laikotarpis gali sumažinti mėnesio naštą, tačiau kartu padidinti bendrą grąžinamą sumą. Todėl svarbu vertinti visą sutarties laikotarpį, o ne tik pirmuosius mėnesius. Tai leidžia įvertinti, ar naujas sprendimas iš tikrųjų mažina finansinę naštą, ar tik pakeičia jos formą. Prieš pasirenkant refinansavimą verta pasitikrinti ir tai, ar nėra alternatyvų, kurios leistų išspręsti problemą be naujo kredito. Tai ypač svarbu, jei anksčiau jau buvo sunku laiku vykdyti mokėjimus.