Demencija – tai bendrinis terminas, apibūdinantis įvairius simptomus, kurie susiję su atminties, mąstymo, sprendimų priėmimo, kalbos ar kitų pažintinių gebėjimų silpnėjimu. Tai nėra viena konkreti liga, o sindromas, kurį gali sukelti įvairios ligos ar būklės, pažeidžiančios smegenis.
Nors dažniausiai demencija pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tai nėra normalus senėjimo proceso etapas. Tai progresuojanti būklė, kuri laikui bėgant blogėja, riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir bendrauti su aplinkiniais.
Demencijos tipai
Alzheimerio liga
Dažniausia demencijos forma yra Alzheimerio liga. Ji sudaro apie 60–80 % visų atvejų. Šiai ligai būdingi specifiniai smegenų pažeidimai – baltymų sankaupos (amiloido plokštelės ir tau raizginiai), kurie trikdo neuronų darbą ir galiausiai lemia jų žūtį.
Vaskulinė demencija
Šis tipas atsiranda dėl smegenų kraujotakos sutrikimų – insultų ar kitų kraujagyslių pažeidimų. Vaskulinė demencija dažnai pasireiškia staiga ir gali progresuoti etapais.
Lewy kūnelių demencija
Ši demencijos forma susijusi su Lewy kūneliais – nenormaliomis baltymų sankaupomis smegenyse. Jai būdingi svyruojantys pažintiniai gebėjimai, regos haliucinacijos, parkinsonizmo požymiai.
Fronto-temporalinė demencija
Šis tipas dažniausiai paveikia jaunesnius žmones (nuo 45 iki 65 metų) ir pasireiškia elgesio bei kalbos pokyčiais dėl pažeistų kaktinės ir smilkininės smegenų skilčių.
Demencijos simptomai
Demencijos simptomai priklauso nuo jos tipo ir progresavimo stadijos, bet dažniausi požymiai yra šie:
- Trumpalaikės atminties pablogėjimas
- Sunkumai kalbant ar ieškant žodžių
- Pasiklydimas pažįstamose vietose
- Sprendimų priėmimo problemos
- Asmenybės ir elgesio pokyčiai
- Praradimas gebėjimo atlikti kasdienes užduotis
Diagnozė ir gydymas
Kaip diagnozuojama demencija?
Norint diagnozuoti demenciją, atliekami įvairūs testai – atminties, kalbos, koncentracijos vertinimai, kraujo tyrimai, smegenų vaizdavimas (MRI ar CT). Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip depresija, vitaminų trūkumas ar skydliaukės sutrikimai.
Ar demencija išgydoma?
Šiuo metu visiškas demencijos išgydymas neįmanomas, tačiau yra būdų, kaip sulėtinti jos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vaistai, tokie kaip donepezilis ar memantinas, padeda pagerinti tam tikras pažintines funkcijas. Taip pat svarbi psichologinė ir fizinė terapija, socialinis įsitraukimas, mityba ir mankšta.
Demencijos prevencija ir gyvenimo būdo svarba
Nors kai kurie demencijos rizikos veiksniai yra nevaldomi (amžius, genetika), yra daug būdų, kaip sumažinti riziką:
- Reguliari fizinė veikla
- Subalansuota mityba (pvz., Viduržemio jūros dieta)
- Protinė veikla – skaitymas, žaidimai, naujų dalykų mokymasis
- Kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė
- Rūkymo ir alkoholio vartojimo vengimas
- Aktyvus socialinis gyvenimas
Gyvenimas su demencija
Demencija paveikia ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimuosius. Svarbu užtikrinti saugią, stabilią aplinką, kurioje sergantis žmogus jaustųsi vertinamas ir palaikomas. Artimųjų ir globėjų emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir paties paciento.
Išvada
Demencija yra sudėtinga ir daug iššūkių kelianti būklė, kurios valdymui reikia ne tik medicininio, bet ir emocinio, socialinio bei aplinkos palaikymo. Nors šiuo metu nėra visiško išgydymo, ankstyvas nustatymas, tinkamas gydymas ir sveikas gyvenimo būdas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir sulėtinti simptomų progresavimą.