Karvės maitinasi daugiausia žole, tačiau žmonės greitai išmirtų, jei bandytų maitintis tik veja.
Bet kodėl žmonės negali valgyti žolės?
Iš esmės žmonės gali valgyti žolę, ji netoksiška ir valgoma, o iš tiesų mūsų senovės protėviai prieš milijonus metų valgė žolę, teigiama žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences” paskelbtame tyrime (atveriama naujame skirtuke). Tačiau jūsų veja, kaip praktinis maisto šaltinis, yra labai nepatraukli.
Yra dvi pagrindinės žolės mitybos problemos.
Žolė daugiausia sudaryta iš vandens ir lignino – medienos baltymo, kuris yra įprastas augalų ląstelių sienelėse, rašoma Chemistryislaif žurname. Žmogaus skrandis gali sunkiai suskaidyti ligniną. Ne tik tai, bet ir maisto produktuose esantis ligninas gali aktyviai slopinti kitų rūšių virškinamų skaidulų, pavyzdžiui, celiuliozės, maistinę naudą, kaip teigiama 2001 m. žurnale „Journal of Range Management” atliktame tyrime.
Kita vertus, tokie gyvūnai kaip karvės turi specializuotą skrandį su keturiomis kameromis, padedantį virškinti žolę (procesas vadinamas ruminavimu). Tai padeda joms pasiekti žolėje esantį krakmolą ir celiuliozę, net jei ligninui suskaidyti prireikia daug daugiau laiko.
Be virškinimo problemų, antra žolės, kaip maisto šaltinio, problema yra kramtymas. Jūsų odontologas nebūtų patenkintas; žolėje yra daug silicio dioksido abrazyvinės medžiagos, kuri greitai nudilina dantis, ganomų gyvūnų dantys yra pritaikyti nuolat augti ir greitai pakeisti susidėvėjusius dantų paviršius.
Ar žolė turi kokią nors maistinę vertę?
Net jei žmogus galėtų sėkmingai virškinti žolę, reikėtų nemažo jos kiekio, kad išliktume gyvi. Įsivaizduokite, kad bandytumėte gyventi valgydami kopūstus. Beveik neįmanoma gauti pakankamai kalorijų, kol pasisotinsite.
Įdomus faktas: Varžybų mėgėjai dažnai „treniruojasi” valgydami didelius kiekius kopūstų, nes tai yra beveik toks artimas neigiamo kaloringumo maisto produktas, kokį tik galima gauti.
Karvės, kad išsilaikytų, kasdien turi suėsti iki 30 kg šieno ar žolės. Žinoma, mes esame 1/4 karvių dydžio, bet įsivaizduokite, kad kasdien bandome suvalgyti 8 kg žolės (arba kopūstų). Ne, ačiū.
Trumpai tariant, jei rūšis nėra specialiai išsivysčiusi taip, kad galėtų gauti maisto medžiagų iš žolės per rauginimą, tuomet maistinė vertė konkrečiam gyvūnui yra artima nuliui.