Grietinės padažas su žolelėmis
Šiandien norėčiau pasidalyti savo mėgstamiausiu grietinės padažo su žolelėmis receptu. Šviežių prieskoninių žolelių sezono metu jį dažnai gaminu. Padažas yra universalus, jį galima gaminti ne tik su grietine, bet ir su naminiu majonezu ar jogurtu. Žalumynus galite rinktis pagal savo skonį ir sezoną. Padažas puikiai tinka prie mėsos ir daržovių patiekalų.
Sudedamosios dalys
Grietinės padažui su žalumynais paruošti reikės:
- grietinės (geriau naudoti naminę grietinę) – 4 šaukštai;
- krapų – nedidelė sauja;
- petražolių – nedidelė sauja;
- žaliųjų svogūnų (turiu laiškinių česnakų) – 7-10 kauliukų;
- druskos, pipirų, citrinos sulčių – pagal skonį.
Grietines Kremas Paruošimo procesas
- Visus žalumynus nuplaukite po tekančiu vandeniu, leiskite vandeniui nutekėti. Smulkiai supjaustykite krapus ir petražoles.
- Taip pat smulkiai supjaustykite pavasarinius svogūnus.
- Į grietinę suberkite žoleles, druską, pipirus, citrinos sultis ir išmaišykite.
- Paruoštą grietinės padažą su žalumynais galima patiekti iš karto.
- Padažas šaldytuve išsilaikys porą dienų. Šiandien patiekiau grietinės padažą su žalumynais ant keptų bulvių – skanu!
- Skanaus ir malonaus laiko!
Grietinė
Nuo seno daugelyje mūsų šalies regionų tradicinis rūgusio pieno produktas. Grietinės pavadinimas kilo iš originalaus grietinės gaminimo namuose būdo. Nusunkus viršutinį nusistovėjusio pieno sluoksnį, antrasis sluoksnis, buvęs po grietine, buvo surenkamas (nuvalomas) šluotele arba šaukštu. Tai grietinė – labai maistingas, skanus produktas, į kurį įsisavinta daug naudingų pieno medžiagų. Maistinėmis, biologinėmis ir dietinėmis savybėmis grietinė kartais labai skiriasi. Šviežia 10 % riebumo grietinė labiau nei kitos atitinka dietinės mitybos reikalavimus, kurios rūgštingumas pagal Turnerio skalę neviršija 90°.
Grietinę galima pasigaminti ir namuose. Norint tai padaryti, į kambario temperatūros grietinėlę reikia įdėti specialaus raugo. Kaip užkandį taip pat galima naudoti sutrauktą pieną arba grietinę, jei jie yra geros kokybės. Kai grietinė pasidaro rūgšti, ją reikia išnešti į šaltį ir 5-8 °C temperatūroje palikti ramybėje (nemaišant) 24-48 valandas. Per tą laiką grietinė taps tiršta, „subręs”, sunkiai nutekės nuo šaukšto ir įgis būdingą „grietinės” skonį. Įprastoje grietinėje yra 30 % riebalų, 2,9 % baltymų ir 2,9 % angliavandenių.
Aukščiausios rūšies grietinė yra be pašalinių skonių ir kvapų, vidutinio tirštumo, vienalytė, be riebalų ir baltymų grūdelių, blizgios išvaizdos. Pirmosios rūšies grietinei leidžiamas šiek tiek rūgštesnis skonis, labai švelnūs pašariniai aromatai. Jos konsistencija gali būti ne tokia tiršta kaip aukščiausios rūšies grietinės.
Pagal valstybinius kokybės standartus (GOST) produkte turi būti tik grietinė ir rūgpienis. Tik tada ant pakuotės galima rašyti žodį „grietinė”. Tačiau jei į indelį dedama emulsiklių ir stabilizatorių, tai jau nebe grietinė, o tiesiog pieno produktas. Tai taip pat gali būti augalinis pienas (jei gyvuliniai riebalai pakeisti augaliniais) arba riebalai (jei riebalai ir baltymai visiškai pakeisti). Paprastai tokiais atvejais etiketėse rašomas koks nors pavadinimas, gretinamas su žodžiu „grietinė”. Kodėl reikalingi pakaitalai? Priežastis paprasta: jie gerokai sumažina produkto gamybos sąnaudas.
Rinkdamiesi grietinę, be ženklinimo, turėtumėte atkreipti dėmesį į produkto galiojimo laiką ir tinkamumo vartoti terminą. Natūralią grietinę hermetiškoje pakuotėje +2-6 laipsnių temperatūroje galima laikyti 5-7 dienas, o nehermetiškoje (pavyzdžiui, plastikiniame puodelyje su dangteliu) – 72 valandas. O kuo mažiau gaminyje natūralių ingredientų, tuo ilgesnis galiojimo laikas (2-4 savaitės) ir aukštesnė laikymo temperatūra (nuo +2 iki +20 °C).
Kaip atskirti grietinę nuo grietinės?
Norėdama atlikti eksperimentą, parduotuvėje nusipirkau dviejų rūšių neriebios grietinės. Kadangi ši grietinė negali būti tokia tiršta kaip klasikinė grietinė, teoriškai, norėdamas pagerinti jos konsistenciją, gamintojas į ją gali įdėti stabilizatoriaus, pavyzdžiui, to paties krakmolo.
Tačiau įvesti gamintoją į švarų vandenį nėra taip sunku. Pakanka į nedidelį kiekį grietinės įlašinti lašelį jodo. Jei ji tikra, ji taps šiek tiek geltonesnė. O jei joje yra augalinių papildų, ji taps mėlyna. Mano grietinė pasirodė esanti tikra.
Antrajam eksperimentui paėmiau dvi stiklines karšto vandens ir jose praskiedžiau šaukštą grietinės. Pirmoji visiškai ištirpo, suteikdama vandeniui vientisą baltą spalvą. Vadinasi, jis yra geros kokybės. O grietinė antroje stiklinėje šiek tiek susiraukšlėjo, t. y. paaiškėjo, kad ji ne visai šviežia. Prastos kokybės grietinė gali net nusėsti.
Naudingos grietinės savybės
Natūrali grietinė yra rauginto pieno produktas, pagamintas iš pasterizuotos grietinėlės, raugintos su specialiai atrinktu raugu.
Biologinę grietinės vertę lemia tai, kad joje yra visaverčių pieno baltymų, turinčių nepakeičiamųjų aminorūgščių, lengvai virškinamų riebalų ir pieno cukrų, taip pat tai, kad brandinimo ir rauginimo proceso metu susidaro medžiagos, kurias žmogaus organizmas daug geriau įsisavina, palyginti su pieno produktais. Grietinėje yra vertingų vitaminų: A, E, B2, B12, C, PP, taip pat kalcio, fosforo ir geležies, būtinų augančiam organizmui.
Dėl pieno rūgšties fermentacijos grietinė tampa probiotiniu produktu: joje esantys mikroorganizmai padeda kovoti su pūvančia žarnyno flora, augina ir daugina naudingas bakterijas.
Dėl didelio riebalų kiekio grietinė yra labai maistingas produktas. Todėl ji plačiai vartojama prastai maitinant badaujančius ir mažakraujyste sergančius ligonius, kenčiančius nuo blogo apetito ir virškinimo.
Grietinė suteikia jėgų raumenims, stimuliuoja protinę veiklą: ją galima naudoti nudegus saulėje kaip gydomąją priemonę. Grietinę rekomenduojama valgyti ryte. Nuo 10 iki 14 valandos: po pietų ją vartojant gali paūmėti kepenų ligos.
Tačiau grietinė, skirta ilgam galiojimo laikui – daugiau kaip 10 dienų, praranda visas savo naudingąsias savybes. Be pasterizavimo, siekiant pailginti galiojimo laiką, į ją dedama konservantų . Ilgo galiojimo laiko grietinės geriau nenaudoti kūdikių maistui. Mažai riebios grietinės (geriausia 10 %), kaip padažo sriuboms, salotoms ir padažams, galima siūlyti vaikams nuo 1,5 metų.
Pavojingos grietinės savybės
Dėl didelio rūgštingumo nerekomenduojama vartoti sergant skrandžio ir žarnyno opalige bei padidėjusio rūgštingumo gastritu.
Dėl didelio riebalų kiekio ir konservantų parduotuvėje pirktoje grietinėje gydytojai nerekomenduoja jos duoti jaunesniems nei 1,5 metų vaikams.
Nepiktnaudžiaukite grietine dėl nutukimo, nes joje yra daug kalorijų. Be to, per didelis grietinės vartojimas gali pakenkti žmonėms, sergantiems tulžies pūslės ir kepenų ligomis, taip pat hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, nes joje yra daug cholesterolio.